Kinija ateina su bėgiais: Latvijai lieka Vidurinė Azija – per Rusiją

Mano Facebook Reels pasirodė pasakojimas rusų kalba. Jame Vladimiras Žirinovskis tyliai, beveik pavargęs, vienam anonimiškam pašnekovui pasakoja, kad Kinija niekada neateis su tankais. Ji ateis su bėgiais, betonu ir kreditais. O tas, kas kontroliuoja bėgius, kontroliuoja viską, kas jais važiuoja.

Šios citatos pirminio šaltinio neradome. Pasakojime nėra datos, nėra vietos, nėra įrašo. Pašnekovas, kaip ten teigiama, paprašė jo neįvardyti. Žirinovskis mirė 2022 m. balandį ir nieko nebepatvirtins ir nebepaneigs.

Tačiau mintį apie bėgius galima patikrinti. Ir Latvijai ji nepatogi. Nes klausimas ne apie Kazachstaną. Klausimas apie mus.

Kas kontroliuoja bėgius, kuriais atvyksta mūsų kroviniai?

Kinijos prekyba su penkiomis Vidurinės Azijos valstybėmis 2024 m. siekė 94,8 mlrd. dolerių (Kinijos muitinės duomenys). Rusijos – daugiau nei 50 mlrd., sakė Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas. Pagal šiuos skaičius Kinija yra beveik dvigubai didesnė. Eurazijos plėtros bankas Kinijos prekybą įvertina mažesne suma – 66,2 mlrd., tačiau ir tada Kinija priekyje.

2024 m. gruodžio 27 d. Kirgizijoje padėjus pamatinį akmenį, prasidėjo geležinkelio Kinija–Kirgizija–Uzbekistanas statyba; visu mastu darbai įsibėgėjo 2025 m. Ilgis – apie 486 kilometrai, didžioji dalis Kirgizijoje (kituose šaltiniuose 454–523 km). Numatoma kaina – 4,7 mlrd. dolerių. Bendrojoje įmonėje, kuri jį stato, Kinijai priklauso 51 %, Kirgizijai ir Uzbekistanui – po 24,5 %. Kontrolinis paketas – Pekine.

Yra ir senesnis pavyzdys. 2011 m. sausį Tadžikistano parlamentas balsavo už tai, kad Kinijai būtų perduota apie 1000 kvadratinių kilometrų Pamyro kalnų. Kinija iš pradžių reikalavo daugiau nei 28 000.

Vis dėlto ne viskas taip paprasta. Kinijos eksporto ir importo banko dalis Kirgizijos išorės skoloje mažėja: 2025 m. rugpjūčio pabaigoje – apie 30 %, lapkričio 30 d. – 28,4 %. Tiurkų valstybių organizacijai priklauso trys Vidurinės Azijos valstybės. Rusijos bazė Tadžikistane gali likti iki 2042 m. Viralinis pasakojimas tvirtina, kad Vidurinė Azija jau priklauso Kinijai. Skaičiai rodo ką kita: tai rinka, kurioje Kinija yra didžiausia žaidėja, bet ne vienintelė.

Latvija ilgai svajojo apie Kinijos tranzitą. Pirmasis Kinijos konteinerinis traukinys į Rygą atvyko 2016 m. lapkritį. Tuomet Kinijos geležinkelių konteinerių vežėjo vadovo pavaduotojas sakė, kad išlaidos sumažės, kai maršrutas veiks abiem kryptimis. 2017 m. buvo atidarytas maršrutas iš Urumčio per Kazachstaną į Rygą, 2018 m. į Rygą atvyko traukinys iš Siano per Minską. Šaltiniuose neradome nuolatinio reguliaraus Kinijos traukinių susisiekimo, kuris būtų išlikęs iki šių dienų.

„Rail Baltica“ planuotojai taip pat nedėjo didelių vilčių į Kiniją. 2017 m. sąnaudų ir naudos analizėje (EY) „Rail Baltica“ potencialas Kinijos–Europos sausumos maršrute pagal analogiją su Adrijos koridoriumi įvertintas kaip „approx. 0.39 mln tonnes by the year 2050“. Palyginimui: Latvijos geležinkeliu 2025 m. pervežta 9,5 mln. tonų.

2022 m. rugpjūčio 11 d. Latvija pasitraukė iš Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių bendradarbiavimo formato „16+1“. Užsienio reikalų ministerijos pranešimas buvo trumpas. Priežastis – dabartiniai Latvijos užsienio ir prekybos politikos prioritetai. Latvija pažadėjo ir toliau siekti „constructive and pragmatic relations“ su Kinija.

Importas iš Kinijos tuo tarpu auga. 2025 m. Latvija iš Kinijos importavo prekių už 1,02 mlrd. eurų – 4,35 % viso importo. Į Kiniją eksportavome už 222 mln. eurų. Kinija mums parduoda. Reguliaraus Kinijos tranzitinio traukinio per Latviją neradome, o statistikoje Kinijos kroviniai atskirai neišskiriami.

Čia prasideda tai, kas pokalbiuose apie tranzitą dažnai lieka nuošalyje. Geležinkeliu į Latviją atvykę kroviniai, tūkst. tonų (Centrinė statistikos valdyba):

2019 m. Kazachstanas ir Uzbekistanas kartu sudarė apie 1,3 % šių krovinių. 2025 m. – apie 31 %. Rusija – apie 36 %.

Geležinkeliu atvykstančių krovinių nuo 2019 m. sumažėjo šešis kartus. Tačiau iš to, kas liko, beveik trečdalis yra Vidurinė Azija.

O dabar pažiūrėkite į žemėlapį, kokiu keliu jie keliauja.

Iš Kazachstano į Latviją bėgiais, be kelto, neįmanoma nuvažiuoti nekertant Rusijos. O Rusija šiemet ėmėsi veiksmų.

Nuo 2026 m. birželio 1 d. Rusija dvigubai padidino geležinkelio tarifus kroviniams, vežamiems į Estiją, Latviją ir Suomiją (Federalinės antimonopolinės tarnybos įsakymas Nr. 306/26). Ar tai paliečia ir Kazachstano bei Uzbekistano tranzitą, LSM pranešime nepasakyta. Nuo liepos 1 d. Rusija „laikinai“ uždarė Pytalovo pasienio punktą priešais Karsavą. Priežastis nenurodyta, terminas taip pat. Pagrindinis pasienio punktas Zilupė–Sebežas, per kurį vyksta kroviniai į Rusiją, iš jos ir iš Vidurinės Azijos, lieka atviras.

Kol kas.

Žirinovskiui priskiriamas teiginys sako: kas kontroliuoja bėgius, kontroliuoja viską, kas jais važiuoja. Latvijos bėgius valdo „Latvijos geležinkeliai“. Tačiau kelio iki jų nekontroliuoja nei Kinija, nei Latvija. Jį kontroliuoja Rusija.

Latvijos užsienio reikalų ministrės metinėje ataskaitoje apie 2025 m. rašoma, kad Latvija rėmė ES ir Centrinės Azijos santykių gilinimą, stiprindama ES vaidmenį regione ir praktinį tarpregioninį bendradarbiavimą, taip pat atsverdama Rusijos ir Kinijos įtaką. Toje pačioje ataskaitoje teigiama, kad Kinija „įgalina“ Rusijos agresiją „dvejopo naudojimo prekių, technologijų, ekonominiais tiekimais“ (mūsų vertimas).

Latvija regione turi ir savo žmogų. Nuo 2025 m. kovo 1 d. ES specialusis įgaliotinis Centrinėje Azijoje yra Latvijos diplomatas Eduardas Stipraisas (įgaliojimai iki 2027 m. vasario pabaigos).

Europa kalba dideliais skaičiais. 2024 m. sausį Europos Komisija paskelbė apie 10 mlrd. eurų transporto jungtims Vidurinėje Azijoje. Tačiau pačios Komisijos pranešime sakoma, kad tai yra „compiled contributions from international partners“. Pati Komisija ir Europos investicijų bankas šiam tikslui skyrė 1,5 mlrd.

Ir yra dar vienas skaičius, apie kurį reikia kalbėti sąžiningai. Latvijos eksportas į Kirgiziją 2021 m. siekė 6,7 mln. eurų. 2023 m. – 58,2 mln. 2024 m. – 20,4 mln., 2025 m. – 22,8 mln. Duomenys nerodo, kur šios prekės atsidūrė, ir jokių pažeidimų jie neįrodo. Tačiau 2024 m. liepą Latvijos muitinės direktorius Raimondas Zukulas per LTV aiškino, kad kai krovinys jau išmuitintas Kazachstane ar Kirgizijoje, tolesnės kliūtys jam patekti į Rusijos Federaciją nebėra Latvijos kontrolės zonoje. 2026 m. balandį ES pirmą kartą pritaikė savo sankcijų apėjimo prevencijos priemonę Kirgizijai – uždraudė ten eksportuoti tam tikrų kategorijų dvejopo naudojimo prekes.

Latvijos įtaka Vidurinei Azijai maža, ir viena ji to nepakeis. Tikrasis svertas – ES, o Latvija joje yra: su ES specialiuoju įgaliotiniu ir su Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovaujama ES sienų valdymo programa Centrinėje Azijoje (BOMCA). Pati Latvija 2025 m. Uzbekistane vykdė aštuonis dvišalius vystomojo bendradarbiavimo projektus. Kazachstano ir Uzbekistano kroviniai 2025 m., palyginti su 2024 m., augo, o bendra apimtis mažėjo. Rusijos tarifų Ryga atšaukti negali.

Tačiau būtent todėl klausimai lieka.

• Ar birželio 1 d. tarifai taikomi ir Vidurinės Azijos tranzitui?
• Kiek tranzitas prarado po tarifų padvigubinimo?
• Koks planas, jei Rusija uždarys ir Zilupę?
• Ar Vidurinis koridorius – per Kaspijos jūrą, aplenkiant Rusiją, – Latvijai ką nors duoda?
• Ar naujausiuose „Rail Baltica“ skaičiavimuose apskritai yra Vidurinės Azijos krovinių?

Kinija atėjo su bėgiais. Tik ne pas mus.

Pas mus bėgiai tie patys, kokie buvo, o kelias iki jų eina per tą patį kaimyną. Kazachstano ir Uzbekistano kroviniai sudaro beveik trečdalį to, kas geležinkeliu į Latviją dar atvyksta. Tačiau jie važiuoja Rusijos bėgiais, pagal Rusijos tarifus, per Rusijos pasienio punktus.

Taigi – kas kontroliuoja bėgius, kuriais atvyksta mūsų kroviniai?

Atsakymas žinomas. Klausimas, ar yra planas.

• Ar Rusijos birželio 1 d. tarifai taikomi ir Kazachstano bei Uzbekistano tranzitui per Rusiją. Kai kurios žiniasklaidos priemonės taip rašo, patvirtinimo neradome.
• Kokia dalis į Latviją atvykusių krovinių yra Kinijos kilmės. Centrinė statistikos valdyba to atskirai neišskiria.
• Kur atsidūrė Latvijos eksportas į Kirgiziją 2022–2023 m.
• Ar naujausiuose „Rail Baltica“ sąnaudų ir naudos skaičiavimuose įtraukti Vidurinės Azijos kroviniai. Visos 2024 m. analizės atverti nepavyko.