Trys ten, kur reikėjo keturių. Adažių savivaldybės taryba 2026 m. – pagal pačios savivaldybės dokumentus

Latvijos regionų susivienijimas (LRA) yra didžiausia frakcija Adažių taryboje bent jau nuo 2017 m. Tada jis gavo 10 vietų iš 15, o 2021 ir 2025 m., jau sujungtoje Adažių savivaldybėje, – 6 vietas iš 15 (Centrinės rinkimų komisijos duomenys). Iš viso apie devynerius metus tarybai vadovavo Māris Sprindžuks (2013 m. išrinktas iš Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) sąrašo, vėliau – LRA). 2014 m. keturis su puse mėnesio tarybai vadovavo Normunds Zviedris. 2022 m. Sprindžuks buvo išrinktas į Latvijos Seimą. Jo vietoje 2022 m. lapkričio 1 d. pirmininke tapo Karīna Miķelsone (LRA).

Naujienų agentūros LETA turimais duomenimis, 2022 m. rugsėjo 28 d. septyni tarybos nariai pareikalavo sušaukti neeilinį posėdį, kad būtų sprendžiama dėl Sprindžuko atstatydinimo. Pareiškimą buvo pasirašę Imants Krastiņš, Daiga Mieriņa, Jānis Leja, Arta Deniņa, Genovefa Kozlovska, Gatis Miglāns ir Raivis Pauls. Pirmininko pareigoms buvo numatytas Krastiņš. Pareiškimui pritrūko vieno balso. Po spalio 1 d. Seimo rinkimų Latvijos valstiečių sąjungos (LZS) tarybos nariai savo parašus atšaukė, o po mėnesio LZS, tarp jų ir Miglāns bei Pauls, sudarė koaliciją su LRA. 2025 m. Miglāns buvo Miķelsonės pavaduotojas. Penki iš 2022 m. septynių – Krastiņš, Leja, Deniņa, Miglāns ir Pauls – 2026 m. yra tarybos daugumoje.

Sausio 8 d. tarybos Finansų komitetas 8 balsais prieš 7 nusprendė nesvarstyti savivaldybės 2026 m. biudžeto projekto ir pavesti jį perdirbti. Pasiūlymą pateikė tarybos narys Imants Krastiņš. Tarybos pirmininkė Karīna Miķelsone (LRA) tai suprato kaip nepasitikėjimo pareiškimą ir atsistatydino.

Po to taryba beveik penkis mėnesius dirbo be pirmininko. Kovą Išmaniojo administravimo ir regioninės plėtros ministerija naujienų agentūrai LETA nurodė, kad stebi padėtį. Seimas gali paleisti tarybą, jei ši per du mėnesius neišrenka pirmininko, pavaduotojo ar komitetų, tačiau ministerija pridūrė, kad šia teise reikėtų naudotis tik tada, jei taryba nuolat ir ilgą laiką neužtikrina savo veiklos teisėtumo.

Kovo 3 d. laikinai einantis mero pareigas Gatis Miglāns (ZZS) agentūrai LETA sakė, kad pasiektas susitarimas nedidinti tarybos pirmininko pavaduotojų skaičiaus.

Gegužės 28 d. Miglāns buvo išrinktas tarybos pirmininku 14 balsų, įskaitant LRA balsus. Pavaduotoju 8 balsais prieš 5 buvo išrinktas Ģirts Dubkēvičs iš partijos „Progresyvieji“ (P). Kitą dieną Plėtros komiteto pirmininku tapo Krastiņš, jo pavaduotoju – Jānis Leja iš partijos „Latvija pirmoje vietoje“ (LPV).

Prieštaringiausiuose balsavimuose nuo vasaros (komisijos pakeitimas rugsėjo 16 d., reorganizacija spalio 2 d., trečiasis pavaduotojas spalio 7 ir 29 d.) taryba pasidalijo vienodai: 8 ar 9 balsai iš ZZS, LPV, P, aljanso „Suverenioji galia / Jaunlatvieši“ (SV/AJ), Krastiņio, Deniņos ir kartais Latvijos žaliųjų partijos (LZP) prieš 5 ar 6 LRA balsus. Vis dėlto ne visi balsavimai buvo tokie: balsuojant dėl administracijos direktoriaus nušalinimo rugpjūčio 20 d. LRA tarybos nariai balsavo skirtingai.

Pirmasis konkursas. Liepos 31 d. konkurso komisija (6 iš 7 narių) Sniedzei Brakovskai skyrė iš viso 210,5 balo, kitiems dviem pretendentams – 161 ir 158. Komisija 6:0 nusprendė teikti jos kandidatūrą tvirtinti tarybai.

Po to savivaldybės pozicija du kartus pasikeitė. Rugpjūčio 10 d. Personalo skyrius raštu pranešė Brakovskai, kad jos kandidatūra „nebus teikiama tvirtinti pareigose“. Rugpjūčio 12 d. savivaldybės serveryje buvo įkelti konkurso nuostatai su nauju paraiškų pateikimo terminu – rugpjūčio 31 d. (failo data: 2026 m. rugpjūčio 12 d., 16:47 Latvijos laiku). Rugpjūčio 20 d. Personalo skyriaus vedėja parašė, kad komisija „priėmė sprendimą pasiūlyti Jums … pareigas“, ir klausimas buvo įtrauktas į tarybos darbotvarkę.

Rugpjūčio 27 d. taryba Brakovskos į pareigas nepaskyrė: 6 – už, 1 – prieš (Leja), 7 susilaikė. Prieš balsavimą tarybos nariai jai klausimų neuždavė. Po balsavimo tarybos narys Arnis Rozītis (LRA) paklausė susilaikiusiųjų argumentų. Posėdžiui pirmininkavęs Miglāns atsakė, kad klausimų dalis baigėsi, tačiau tarybos nariai gali pakomentuoti savo balsavimą. Tarybos narė Arta Deniņa paaiškino, kad susilaikė, nes negalėjo dalyvauti komisijos darbe. Kiti posėdyje savo balsavimo nepaaiškino. Vėliau, rugsėjo 11 d., savo balsavimą Latvijos radijui paaiškino Miglāns, Varts ir Leja.

Čia reikia pridurti du dalykus. Pirma, paskirti vadovą yra tarybos teisė, o ne pareiga. Vis dėlto Išmaniojo administravimo ir regioninės plėtros ministerija rugsėjo 11 d. Latvijos radijui paaiškino: „tarybos nariai turi gebėti pagrįsti, kodėl jie nepritaria konkurso laimėtojo skyrimui į pareigas, taip skatindami sprendimų skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą.“ Antra, dieną prieš tarybos balsavimą, rugpjūčio 26 d., Rygos miesto taryba paskyrė Brakovską Rygos 231-osios ikimokyklinės įstaigos vadove. Brakovska tai pati pasakė rugpjūčio 27 d. posėdyje.

Antrasis konkursas. Rugsėjo 16 d., paskutinę paraiškų teikimo dieną, taryba 9:6 pakeitė konkurso komisiją. Narių skaičius sumažėjo nuo 7 iki 5. Iš komisijos buvo išbrauktos tarybos narės Kerola Dāvidsone (LRA) ir Arta Deniņa bei Apskaitos skyriaus vedėja Anita Snigireva, o įtraukta tarybos narė Karina Sprūde (SV/AJ). Tarybos narys Zintis Varts (LPV) komisijoje buvo jau nuo gegužės. LRA pasiūlymas įtraukti į komisiją profesionalus ir administracijos atstovus balsavime surinko 7 balsus prieš 7 ir nebuvo priimtas.

Komisijos nuostatų 6 punktas nustato: „Komisija turi teisę priimti sprendimus, jei jos posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 4 komisijos nariai.“ Rugsėjo pakeitimai šio punkto nepakeitė. Keturi liko keturi.

Rugsėjo 22 d. dokumentų etape dalyvavo visi penki nariai. Brakovska gavo 13 balų, kita pretendentė – 11.

Rugsėjo 30 d. pokalbiuose dalyvavo trys iš penkių: Švietimo ir jaunimo skyriaus vedėja Vija Tomiņa, Personalo skyriaus vedėja Laila Raiskuma ir Varts. Protokole parašyta, kad komisija „yra veiksni, vadovaujantis faktiniais ir tikslingumo sumetimais“. Toks pats sakinys yra ir liepos 31 d. protokole, kai komisijoje dalyvavo 6 iš 7 narių. Posėdyje taip pat dalyvavo „pakviestoji ekspertė“ Snigireva. Nuostatuose apie ekspertų kvietimą nieko nepasakyta. Vertinant biudžeto klausimus, protokole minima „pakviestosios ekspertės nuomonė“. Spalio 27 d. savivaldybė parašė Brakovskai, kad komisija pakvietė apskaitos srities ekspertę, kad gautų profesionalią nuomonę apie pretendenčių žinias ir supratimą apskaitos klausimais. „Ekspertės pateikta informacija buvo konsultacinė.“

Pokalbyje kita pretendentė gavo 107 balus, Brakovska – 101. Komisija 3:0 pateikė kitos pretendentės kandidatūrą. Motyvuose minimos jos praktinės žinios apie inventorizaciją ir biudžeto sudarymą, taip pat dalyvavimas atidarant vienos savivaldybės ikimokyklinę įstaigą.

Tie patys trys vertintojai Brakovskai liepą ir rugsėjį skyrė beveik vienodus balus: Tomiņa – 34 ir 34, Raiskuma – 36,5 ir 34, Varts – 33 ir 33. Kitai pretendentei rugsėjį jie skyrė 35, 36 ir 36 balus.

Pagal nuostatus rezultatas turi būti paskelbtas per penkias darbo dienas, t. y. iki spalio 7 d. Brakovskai jis buvo praneštas spalio 13 d. Spalio 27 d. savivaldybė parašė, kad pranešimas vėlavo „dėl organizacinių priežasčių“.

Kas nėra pažeidimas ir ką gali atsakyti savivaldybė. Nuostatai laimėtoją nustato pagal paskutinio etapo balus, todėl 107 prieš 101 savaime atitinka taisykles. Pirmojo etapo balų sumuoti nereikia. Nuostatuose taip pat numatyta, kad sprendimas priimamas, jei už jį balsuoja daugiau nei pusė komisijos narių, o trys balsai iš penkių šį reikalavimą atitinka. Klausimai buvo, ar posėdis su trimis nariais galėjo priimti sprendimus, taip pat dėl ekspertės ir terminų. Į pirmąjį klausimą savivaldybė pati atsakė spalio 22 d. (žr. toliau).

Valstybės institucijos. Rugsėjo 15 d. Valstybinė darbo inspekcija pradėjo administracinio nusižengimo procesą dėl galimo Darbo įstatymo 29 straipsnio 9 dalies pažeidimo; ši dalis draudžia skirtingą požiūrį, be kita ko, dėl politinių įsitikinimų. Inspekcija savivaldybei pateikė 14 klausimų su terminu spalio 5 d. Savivaldybė per terminą neatsakė, todėl inspekcija pratęsė sprendimo priėmimo terminą iki 2027 m. sausio 18 d. Rugsėjo 14 d. Latvijos ombudsmenas pradėjo patikrinimo bylą dėl galimos diskriminacijos dėl politinių įsitikinimų ir gero administravimo principo pažeidimo. Spalio 27 d. Brakovskos teigimu, abu patikrinimai tęsiasi, ir sprendimo dar nėra priėmusi nė viena institucija.

Spalio 21 d. Brakovska tarybos pirmininkui, tarybos nariams ir laikinai einančiai administracijos direktoriaus pareigas pateikė pareiškimą (reg. Nr. ĀNP/1-11-1/26/6596). Jame ji nurodė kvorumo trūkumą rugsėjo 30 d. posėdyje, pakviestosios ekspertės dalyvavimą, vertinimo kriterijų taikymą ir rezultato paskelbimo termino nesilaikymą. Ji parašė, kad, įvertinus abu konkursus, jai sustiprėjo įsitikinimas, jog „buvo atliekami veiksmai, siekiant neleisti patvirtinti pareigose būtent mano kandidatūros, galbūt dėl mano politinės priklausomybės Latvijos regionų susivienijimui (LRA)“. Ji paprašė įvertinti rugsėjo 30 d. posėdžio teisėtumą ir iki šio įvertinimo atidėti sprendimą dėl vadovo paskyrimo.

Savivaldybė pripažįsta. Spalio 22 d. Personalo skyriaus vedėja Laila Raiskuma parašė Brakovskai: „Ačiū, kad atkreipėte dėmesį į tai, kad mūsų sprendimas neturi juridinės galios, nes Komisija priėmė sprendimą 3 žmonių sudėtimi, o Konkurso komisijos nuostatų 6 punktas nustato, kad komisija turi teisę priimti sprendimus, jei jos posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip keturi komisijos nariai.“ Ji parašė, kad komisija šį faktą pastebėjo, todėl tarybos sprendimo projektas nėra parengtas ir klausimas tarybos posėdžiui neteikiamas. Komisija nusprendė antrąjį konkurso etapą surengti pakartotinai spalio 23 d. Kvietimas buvo išsiųstas spalio 22 d. po pietų, t. y. likus mažiau nei parai. Nuostatai minimalaus pranešimo termino nenustato. Tačiau nuostatų 7 punkte numatyta, kad komisijos veikla baigiasi pasirašius protokolą dėl atrinkto pretendento, todėl lieka klausimas, kokiu pagrindu ir kokios sudėties komisija nusprendė antrąjį etapą rengti pakartotinai. Tą pačią dieną Brakovska savivaldybei pateikė dar vieną pareiškimą. Jame ji tokią tvarką pavadino „nepriimtina ir neatitinkančia gero administravimo principo“ ir paprašė atsakyti ir į kitus spalio 21 d. pareiškimo klausimus: dėl ekspertės, vertinimo kriterijų, pranešimo termino ir galimo nevienodo požiūrio. Ji paprašė išsiaiškinti, kas, kada ir kokiu pagrindu nustatė, kad sprendimas neturi juridinės galios, ir iki įvertinimo atidėti sprendimą dėl vadovo paskyrimo. Ji pabrėžė, kad nuo konkurso neatsisako. Jos prašymu savivaldybė pokalbį perkėlė į kitą savaitę. Spalio 23 d. pokalbis neįvyko. Brakovskos teigimu, spalio 26 d. komisijos sekretorė Ļubova Petrovska jai paskambino ir pakvietė į pakartotinį pokalbį spalio 30 d. 8.30 val. Savo spalio 28 d. pareiškime Brakovska rašo, kad laikas „buvo suderintas telefonu“. Nuostatų 18 punkte numatyta, kad protokoluotojas pokalbio laiką ir vietą pretendentams praneša el. paštu. Rugsėjo 30 d. posėdį protokolavo Petrovska. Brakovska rašo, kad spalio 28 d. vakare tokio el. laiško dar nebuvo gavusi.

Spalio 27 d. savivaldybė Brakovskai atsakė dviem raštais, kuriuos pasirašė tarybos pirmininkas Gatis Miglāns (Nr. ĀNP/1-12-1/26/1948 ir Nr. ĀNP/1-12-1/26/1949). Juose parašyta, kad neatitikimas tarp kvorumo ir posėdyje faktiškai dalyvavusių komisijos narių buvo nustatytas „rengiant dokumentus svarstyti taryboje“, o komisijos nariai apie tai buvo informuoti spalio 20 d. Dėl rugsėjo 30 d. posėdžio rašte teigiama, kad „vienas iš komisijos narių nebuvo atvykęs“ ir komisija buvo informuota „apie nenumatytų aplinkybių atsiradimą“, todėl komisija posėdį tęsė, surengė pokalbius su pretendentėmis ir priėmė sprendimą. Tačiau posėdžio protokole kaip nedalyvavę nurodyti du nariai – I. Reķe ir K. Sprūde – su žyma „pateisinti“. Pasak rašto, sprendimą dėl pakartotinio antrojo etapo priėmė konkurso komisija. Kurią dieną? Kokios sudėties? Kokiu balsavimu? Rašte tai aiškiai nenurodyta (sakinyje minima spalio 23 d., kuri buvo pokalbio data). Dėl trumpo pranešimo termino savivaldybė rašo: „Teisės aktai nenustato konkretaus termino pretendentams pakviesti į pokalbį. Pokalbio laikas derinamas tarp konkurso komisijos ir pretendento, susitariant dėl abiem šalims priimtino laiko.“ Taip pat rašte teigiama: „Pokalbio data bus pranešta el. paštu.“

Spalio 29 d. 17.08 val. Personalo skyriaus specialistė Ļubova Petrovska el. paštu pasiūlė Brakovskai naują pokalbio laiką: lapkričio 2 d. 16.00 val. Carnikavoje, Stacijas iela 5. Tai pirmasis protokoluotojos kvietimas el. paštu į pakartotinį etapą, kaip numato nuostatų 18 punktas; spalio 22 d. kvietimą į spalio 23 d. pokalbį el. paštu buvo išsiuntusi Personalo skyriaus vedėja. Spalio 30 d. rytą Brakovska atsakė, kad šis laikas jai dėl pagrindinio darbo nepriimtinas ir kad prieš derindama kitą datą ji laukia savivaldybės rašytinio atsakymo į spalio 28 d. pareiškimą dėl pakartotinio pokalbio teisinio pagrindo. Nuo dalyvavimo konkurse ji, kaip rašė jau spalio 28 d., neatsisako. Tos pačios dienos popietę Petrovska parašė, kad lapkričio 2 d. laikas atšauktas ir apie tolesnę eigą savivaldybė praneš. Ar spalio 30 d. pokalbis su kita pretendente įvyko, knezins.com nežinoma.

Spalio 28 d. Brakovska tarybos pirmininkui, konkurso komisijai ir Personalo skyriaus vedėjai pateikė dar vieną pareiškimą. Jame ji pranešė, kad spalio 30 d. pokalbyje nedalyvaus. Kaip priežastį ji nurodo savivaldybės spalio 27 d. atsakymuose pripažintą kvorumo trūkumą ir tai, kad pakartotinio vertinimo teisinis pagrindas vis dar neaiškus. Ji taip pat nurodo, kad nėra išduotas komisijos sprendimas ir protokolas dėl pakartotinio etapo. Ji pareikalavo šešių dokumentų ir paaiškinimų, tarp jų rugsėjo 30 d. posėdžio protokolo, komisijos sprendimo dėl pakartotinio etapo ir paaiškinimo dėl spalio 13 d. paskelbto rezultato teisinio statuso, ir paprašė pokalbį perkelti. Ji pabrėžė, kad kandidatūros neatšaukia ir nuo konkurso neatsisako, ir paprašė nedalyvavimo nelaikyti atsisakymu. Abu savivaldybės spalio 27 d. atsakymus ir šį pareiškimą ji išsiųs ir Valstybinei darbo inspekcijai bei Latvijos ombudsmenui.

Savivaldybės nuomonė: spalio 27 d. knezins.com išsiuntė savivaldybei žurnalistinius klausimus su atsakymo terminu lapkričio 3 d. Iki paskelbimo atsakymas nebuvo gautas. Kai jis bus gautas, straipsnį papildysime.

Papildyta 2026 m. lapkričio 5 d. Lapkričio 3 d. savivaldybė atsakė į knezins.com spalio 20 d. prašymą pateikti informaciją apie abu konkursus (raštas Nr. ĀNP/1-12-1/26/1982, pasirašė administracijos direktoriaus pavaduotoja Inga Reķe). Tai atsisakymas. Pretendentų dokumentams, konkurso medžiagai ir protokolams 2026 m. vasario 23 d. potvarkiu suteiktas ribotos prieigos informacijos statusas, todėl „atsisakome išduoti Jums prašomą informaciją“. Rašte remiamasi Informacijos atvirumo įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalimis bei 16 straipsnio 1 dalimi; šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punktas leidžia riboti informaciją apie vertinimą konkursuose, su išimtimis. knezins.com taip pat prašė rekvizitų ir atsakymų „taip“ arba „ne“, pavyzdžiui, ar savivaldybė gavo valstybės institucijų paklausimų dėl šių konkursų ir ar parengtas sprendimo projektas dėl pakartotinio konkurso nugalėtojos paskyrimo, taip pat bent datų ir rekvizitų, jei dokumentai yra riboti. Atsisakyme tai atskirai nenagrinėjama ir nenurodyta, kur ir per kokį terminą jį galima užginčyti ar apskųsti, kaip reikalauja įstatymo 12 straipsnio 1 dalis. Šiame straipsnyje naudojamus protokolų išrašus savivaldybė išdavė Brakovskai kaip pretendentei, o knezins.com juos gavo iš jos.

Spalio 7 d. taryba 9:5 nusprendė teikti viešajai konsultacijai savivaldybės nuostatų pakeitimus, kuriais numatomas trečiasis tarybos pirmininko pavaduotojas valdymo klausimais (galutinis balsavimas spalio 29 d., žr. toliau). Tame pačiame posėdyje taryba 6 balsais už, 8 prieš ir 1 susilaikius atmetė Miķelsonės pasiūlymą panaikinti tris politines pareigybes ir naujos pavaduotojo pareigybės nesteigti. 14 balsų taryba pritarė pasiūlymui, kurį pateikė tarybos narys Raivis Pauls (ZZS), sumažinti pavaduotojų atlygį nuo 90 % iki 85 % įstatymo leidžiamo maksimumo.

Pakeitimų aiškinamajame rašte (tarybos posėdžio medžiaga) apskaičiuota, kad pavaduotojo atlyginimas su darbdavio mokesčiais sudaro 66 353 eurus per metus. Jei įsteigiama trečiojo pavaduotojo pareigybė, Plėtros komitetui vadovauja tarybos pirmininko pavaduotojas ir panaikinamos dvi komitetų pirmininkų pavaduotojų pareigybės, papildomos išlaidos pagal aiškinamąjį raštą sudaro 10 855 eurus per metus, su 20 % rezervu – 11 967 eurus. Jas planuojama padengti sumažinant visų pavaduotojų atlyginimus nuo 4474 iki 4206 eurų per mėnesį. Aiškinamajame rašte taip pat remiamasi valstybės biudžeto įstatymo 80 straipsniu, kuris 2026 m. riboja naujų pareigybių steigimą.

Galutiniame aiškinamajame rašte, kuris lapkričio 2 d. kartu su privalomosiomis taisyklėmis paskelbtas leidinyje „Latvijas Vēstnesis“, skaičiai yra kitokie. Ten nurodyta, kad trečiojo pavaduotojo išlaidos sudaro 62 378 eurus per metus (2.1 punktas), o sutaupymas – 45 569 eurus (2.3 punktas): 13 431 eurą dėl dviejų komitetų pirmininkų pavaduotojų pareigybių panaikinimo, 7949 eurus dėl pavaduotojų atlyginimų sumažinimo ir 24 189 eurus dėl laisvos vyresniojo referento pareigybės panaikinimo Administraciniame skyriuje. Pagal knezins.com skaičiavimą skirtumas sudaro 16 809 eurus per metus. To paties rašto 2.4 punkte minimas dar 44 278,84 euro sutaupymas per metus, jei pavaduotojas plėtros klausimais kartu vadovautų Plėtros komitetui, tačiau 8.4.15 punkte parašyta, kad galutinėje taisyklių redakcijoje vadovavimas Plėtros komitetui pavaduotojui nepavedamas. Ankstesni 66 353 eurai atitinka senąjį pavaduotojo atlyginimą – 4474 eurus per mėnesį. To paties rašto 2.4 punkte nurodyta, kad pavaduotojo metinės išlaidos sudaro 65 497 eurus, nors ten pateikta mėnesio suma – 5198 eurai – per metus sudaro 62 376 eurus. Ar laisva referento vieta buvo finansuojama biudžete ir kiek laiko ji buvo laisva, aiškinamajame rašte nenurodyta.

Spalio 21 d. atsakyme knezins.com savivaldybė rašo, kad pareigybė įsteigta „laikinai“. Paskelbtose taisyklėse pareigybės terminas nenustatytas. Naujajam pavaduotojui numatyta prižiūrėti administracijos darbą, e. valdymą ir dirbtinio intelekto sprendimus, taip pat gyventojų dalyvavimą. Dalį šių funkcijų atlieka administracijos direktorius, tačiau nuo jo nušalinimo jas atlieka administracijos direktoriaus pavaduotoja, ir, savivaldybės žodžiais, „dėl didelės darbo apimties vykdymas yra apsunkintas“.

Tame pačiame atsakyme savivaldybė rašo, kad pavaduotojų darbo krūvio apskaičiavimas ar darbo vykdymo vertinimas „nebuvo atliktas“. Į klausimus apie alternatyvas, biudžeto programą ir konkrečią kandidatūrą rašte atsakymų nebuvo.

Iki spalio 12 d. savivaldybė buvo gavusi du prašymus su prieštaravimais. Viešoji konsultacija vyko nuo spalio 8 iki 22 d. (projekto aiškinamajame rašte buvo minima spalio 21 d.). Iš viso, kaip spalio 29 d. tarybos posėdyje pranešė Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Ilona Gotharde, savivaldybė gavo 86 nuomones: aštuoni gyventojai pakeitimams pritarė, 78 buvo prieš. Pagal galutinį aiškinamąjį raštą 67 iš 78 prieštaravimų buvo dėl to, kad darbą galima organizuoti esamoje valdymo struktūroje; trys gyventojai rašė, kad administraciją reikia mažinti, o ne plėsti.

Platformoje Manabalss.lv spalio 20 d. paskelbta iniciatyva prieš pareigybės steigimą per vieną dieną surinko daugiau nei 340 parašų. Spalio 23 d. ji turėjo 456, spalio 30 d. – 479 parašus. Iniciatyvos atstovė – Brakovska. Kolektyvinis prašymas savivaldybę pasiekė su parašais, surinktais iki spalio 22 d. 10.00 val., – tuo metu jų buvo 430. Pagal Gothardės pranešimą, savivaldybė palygino 232 pasirašiusiųjų duomenis su Pilietybės ir migracijos reikalų valdybos duomenimis ir nustatė 220 savivaldybės gyventojų. Savivaldybių įstatymas savivaldybėje, kurioje gyvena nuo 15 000 iki 30 000 gyventojų, kolektyviniam prašymui reikalauja 200 pateikėjų, todėl prašymas buvo pripažintas atitinkančiu įstatymą. Kaip teigė tarybos narys Raivis Pauls (ZZS), likusių parašų savivaldybė netikrino, kaip ir ankstesnių kolektyvinių prašymų atveju, ir, jo žodžiais, tvirtinti, kad visi pasirašiusieji yra savivaldybės gyventojai, yra spekuliacija.

Spalio 29 d. posėdis. Savivaldybių įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą atitinkantį kolektyvinį prašymą tarybos pirmininkas įtraukia į kito eilinio posėdžio darbotvarkę. Viešai paskelbtoje 44 klausimų darbotvarkėje klausimo dėl kolektyvinio prašymo ir nuostatų pakeitimų nebuvo. Brakovska dieną prieš tai socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad kvietimą į posėdį gavo, tačiau darbotvarkėje šio klausimo nėra. Posėdžio pradžioje jis buvo įtrauktas kaip 2 klausimas visų 15 tarybos narių balsais. Miglāns paaiškino, kad konsultacija baigėsi neseniai, o pasiūlymų buvo daug.

Gotharde pranešė, kad buvo įvertintos keturios alternatyvos: palikti du pavaduotojus, naujas sritis priskirti esamų pavaduotojų pareigoms, įsteigti pareigybę administracijoje arba panaikinti visas pavaduotojų pareigybes. Pasirinktas trečiasis pavaduotojas, kartu panaikinant dvi komitetų pirmininkų pavaduotojų pareigybes ir sumažinant visų pavaduotojų atlyginimus. Pasak Miglāno, naikinama ir Administracinio skyriaus referento laisva vieta, ir po to politinių pareigybių bus penkios. Į Miķelsonės klausimą dėl valstybės institucijų nuomonės Gotharde atsakė, kad prieš teikdama sprendimą paskambino į Valstybės kanceliariją, kuri žodžiu nurodė, kad naujos pareigybės steigimas yra teisėtas, jei kartu panaikinama kita pareigybė. Ministerija, jos teigimu, aiškios pozicijos nepareiškė ir nurodė, kad lemiama yra Valstybės kanceliarijos nuomonė. Rašytinė išvada posėdyje nebuvo paminėta, o galutiniame aiškinamajame rašte teigiama: „Iš institucijų nebuvo gauta nuomonių ir išvadų dėl taisyklių projekto.“ Iš projekto išbrauktas punktas, kad pavaduotojas plėtros klausimais automatiškai vadovauja Plėtros komitetui, nes Savivaldybių įstatymas reikalauja komiteto pirmininką rinkti iš komiteto narių. Dubkēvičs sakė, kad yra pasirengęs ir toliau vadovauti Plėtros komitetui, kad nesusidarytų papildomų išlaidų.

Brakovska, kaip kolektyvinio prašymo atstovė, kalbėjo apie šešias minutes (įrašas 0:24–0:30). Ji paminėjo 474 parašus, Latvijos regionų susivienijimo apklausą, kurioje 208 iš 235 dalyvių buvo prieš pareigybę, ir konsultacijos rezultatą (ji sakė 79 prieš ir 8 už; Gotharde buvo pranešusi 78 ir 8). Ji klausė, kokią konkrečią problemą išspręs ši pareigybė, kodėl skaitmeninimui reikia politinio pareigūno, o ne profesionalaus specialisto, ir ar nėra absurdiška steigti politinę pareigybę dalyvavimui skatinti tuo metu, kai pati vadovybė dalyvavimo negerbia. Maždaug po penkių minučių posėdžio pirmininkas paragino baigti greičiau; ji kalbėjo dar pusantros minutės. Žodis jai posėdyje buvo suteiktas dar du kartus (0:44 ir 0:45). Po to Miglāns sakė, kad iniciatyvos pavadinimas ir pateikta informacija yra klaidinantys, nes juose nekalbama apie trijų pareigybių panaikinimą ir sutaupymą, ir pavadino iniciatyvą vienos politinės partijos veikla. Anketų, kurias, Miglāno teigimu, LRA atstovai platino pokalbių grupėse, Word failo savybėse kaip autorius, jo žodžiais, nurodytas Juris Krūze – LRA Adažių skyriaus vadovas, vadovaujantis savivaldybės bendrovei SIA „Ādažu namsaimnieks“ (abi pareigas 2025 m. kovą minėjo LSM).

Krastiņš, kuriam, „Kodols“ ir LRA duomenimis, ši pareigybė numatyta, pakeitimus gynė palyginimu su vapsvų lizdu: kol lizdo niekas neliečia, jis ramiai gyvena ir vagia uogienę iš gyventojų stiklainių, bet vos tik jį bandoma išvyti, agresyviai puola. Taip jis apibūdino pastarųjų dešimties mėnesių pasipriešinimą dėl audito, šildymo tarifo, SIA „Ādažu ūdens“ automobilių parko ir reorganizacijos klausimų; lizdas, anot jo, esąs „sistemos sargas“. Jei būtų sudaryta tyrimo komisija dėl lėšų panaudojimo, jo žodžiais, tai galėtų baigtis daug sunkesniais teismo procesais ir asmenine atsakomybe. Lizdo jis nė su viena institucija ar asmeniu vardu nesiejo; apie senosios sistemos gynėjus kalbėjo apibendrintai.

Dubkēvičs sakė, kad taryba šiandien nesprendžia, kas bus trečiasis pavaduotojas, ir kad komitetų pirmininkų pavaduotojų pareigybės buvo pareigybės atlyginimui gauti. Apie Brakovską jis sakė, kad ji prisiima lyderės vaidmenį LRA ir, rašydama pareiškimus, juodina žmones, kurie jos neįžeidė; tai, anot jo, nėra tarybos nario vertas elgesys. Leja jau anksčiau buvo sakęs, kad Brakovska perima vadovavimą LRA Adažių skyriui, ir priekaištavo jai, kad po 2021 m. rinkimų ji iš „Už!“ ir „Naujosios Vienybės“ sąrašo perėjo į LRA (tai rodo ir CVK 2021 m. išrinktų tarybos narių sąrašas). LRA tarybos narė Ieva Roze, ilgametė Socialinės tarnybos vadovė, sakė, kad savivaldybės darbuotojai dėl vadovavimo stiliaus ieško darbo kitur ir dėl mobingo daro klaidų. Miglāns atsakė, kad sausio koalicijos derybose Roze pati siūlė steigti trečiąją pareigybę ir konsultanto pareigybę socialinėje srityje; Roze tai neigė. Leja sakė, kad darbuotojai nėra nepakeičiami, kad tarp jų yra daug nevietinių, kurie rezga intrigas prieš naująją vadovybę, ir kreipėsi į Rozę žodžiais apie nelaimę jos pačios namuose. Miķelsone atsakė, kad tai buvo labai neetiška, ir pridūrė, kad tarybos narių etiką nagrinėja tik tarybos pirmininkas, todėl 2026 m. į Etikos komisiją ji nesikreipė. (Tiesa, spalio 7 d. posėdžio protokole užfiksuotas jos prašymas perduoti Krastiņio pasisakymus Etikos komisijai įvertinti.) Po to ji koaliciją pavadino Frankenšteino pokyčių valdymo koalicija.

Po daugiau nei valandą trukusių debatų Brakovska paprašė žodžio, kad užduotų gyventojų klausimus, kuriuos ji gavo posėdžio metu. Miglāns žodžio nesuteikė: kolektyvinis prašymas esą jau išnagrinėtas, gyventojai gali rašyti patys, o posėdyje sugalvotų naujų klausimų nagrinėti nereikia. Jis pridūrė, kad gyventojams nebūtina siųsti klausimų per Brakovską, ir paminėjo dirbtinį intelektą. Brakovska atsakė, kad jis menkina gyventojus. Savivaldybių įstatymo 57 straipsnio 2 dalis kolektyvinio prašymo atstovui suteikia teisę „tarybos nustatyta tvarka pranešti apie kolektyvinį prašymą tarybos posėdyje“ ir dalyvauti jo svarstyme.

Balsavimas. Sprendimo projektas sujungė du punktus: atmesti kolektyvinį prašymą ir priimti nuostatų pakeitimus. Miķelsone jau debatų pradžioje ir vėl balsavimo metu prieštaravo, kad kolektyvinio prašymo svarstymas neatskirtas ir tai teisiškai nekorektiška; Miglāns atsakė, kad tai vienas sprendimas. Savivaldybių įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad taryba, atsižvelgdama į prašymo turinį, sprendžia dėl tolesnio jo nagrinėjimo, paskirdama atsakingą savivaldybės instituciją, o to paties 57 straipsnio 4 dalis įpareigoja šią instituciją per tris mėnesius pateikti tarybai ataskaitą. Ar spalio 29 d. sprendime tokia institucija paskirta, parodys sprendimo tekstas, kurio knezins.com dar nematė. Pirmąjį balsavimą posėdžio pirmininkas anuliavo ir balsavimą pakartojo. Sprendimas priimtas 9 balsais prieš 6. Už: Dubkēvičs (P), Miglāns (ZZS), Krastiņš, Sprūde (SV/AJ), Leja (LPV), Pauls (ZZS), Deniņa, Varts (LPV), Vaivads (LZP). Prieš – visi šeši LRA tarybos nariai: Arnis Rozītis, Miķelsone, Kristīne Lakševica, Antra Krasta, Dāvidsone ir Roze (balsavimo sistemos švieslentė posėdžio įraše, 1:23). Viena iš LRA tarybos narių, komentuodama balsavimą, sakė, kad sprendimo projektas jau į posėdį buvo parengtas kaip neigiamas gyventojams ir kad jai gėda už kolegas. Posėdžio protokolo knezins.com dar nematė; leidinyje „Latvijas Vēstnesis“ paskelbtose taisyklėse daroma nuoroda į protokolą Nr. 26, 2 paragrafą. Galutiniame aiškinamajame rašte kolektyvinio prašymo atmetimas grindžiamas tuo, kad pavaduotojų skaičių nustato nuostatai ir tai yra tarybos tikslingumo pasirinkimas, ir tuo, kad kartu naikinamos kitos pareigybės.

Spalio 29 d. į pareigas niekas nebuvo išrinktas, o taryba dėl asmens nesprendė. Miglāns, Dubkēvičs ir Varts posėdyje pabrėžė, kad keičiami tik nuostatai. „Kodols“ spalio 7 d., remdamasis LRA turima informacija, ir spalio 19 d., rašydamas, kad tai „viešai nuskambėjo“, pranešė, kad pareigybė numatyta Krastiņiui ir kad Krastiņš aiškino, jog reorganizacijai reikia konkretaus atsakingo pareigūno. Brakovska posėdyje klausė, ar etiška, kad pareigas užims būtent Krastiņš, paminėjo jo partijų keitimą, reputacijos problemas ir galimas problemas dėl prieigos prie valstybės paslapties. Miglāns atsakė, kad tai vertins atitinkamos institucijos ir kad asmens klausimas nėra šios dienos klausimas. Nuostatų pakeitimai (privalomosios taisyklės Nr. 31/2026) lapkričio 2 d. paskelbti leidinyje „Latvijas Vēstnesis“ ir įsigalioja lapkričio 3 d. (Savivaldybių įstatymo 47 straipsnis). Pavaduotojas renkamas iš tarybos narių daugiau nei puse tarybos narių balsų (12 ir 13 straipsniai). Spalio 27 d. knezins.com išsiuntė Krastiņiui žurnalistinius klausimus su atsakymo terminu lapkričio 3 d. Iki paskelbimo atsakymas nebuvo gautas.

Tos pačios dienos popietę Brakovska socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad Miglāns ją pertraukė ir žodžio nesuteikė. Posėdžio įrašas rodo, kad ji kalbėjo apie šešias minutes ir kad buvo atsisakyta suteikti vėlesnę galimybę užduoti klausimus. Ji taip pat parašė, kad administracija buvo pavadinta vapsvų lizdu; Krastiņš palyginimą taikė sistemai ir pasipriešinimui pokyčiams, administracijos neįvardydamas. Jos paminėtas ombudsmeno apdovanojimas yra tikras: rugsėjo 17 d. Adažių savivaldybė konkurse „Geras administravimas savivaldybėje“ gavo pagrindinį apdovanojimą nominacijoje „Geras administravimas įtraukiant gyventojus“ už iniciatyvą „Savas planas kiekvienai gyvenvietei – gyventojų interesais grįsta bendrakūra Adažių savivaldybėje“.

Papildyta 2026 m. lapkričio 5 d. Rinkimai. Lapkričio 4 d. neeiliniame posėdyje taryba 9 balsais prieš 5 Imantą Krastiņį išrinko pirmininko pavaduotoju valdymo klausimais. Jo kandidatūrą pasiūlė Arta Deniņa. Antra Krasta pasiūlė Zintį Vartą, bet jis nesutiko, todėl balsuota tik dėl Krastiņio, pasirašytais balsavimo biuleteniais. Už: Miglāns, Pauls (ZZS), Leja, Varts (LPV), Dubkēvičs (P), Protasovs (SV/AJ), Vaivads (LZP), Deniņa ir pats Krastiņš. Prieš: LRA tarybos narės ir nariai Brakovska, Rozītis, Dāvidsone, Lakševica ir Roze. Krasta (LRA) posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu ir nebalsavo, nes balsuota biuleteniais (balsų skaičiavimo komisijos pranešimas, įrašas 1:09:15–1:10:20). Interesų konflikto prevencijos valstybės pareigūnų veikloje įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktas šio straipsnio 1 ir 2 dalių apribojimų netaiko tarybos nariui, kuris pagal įstatymą dalyvauja priimant sprendimą dėl savo paties išrinkimo į pareigas.

Prieš balsavimą Krasta sakė, kad tai precedentas ir labai blogas ženklas: žmonės patys susikuria pareigybę, ją gina ir patys save patvirtina. Krastiņš atsakė, kad jo komandai būtų veidmainiška slėptis ir sakyti, jog ji nežino, kodėl siūlo tokį pavaduotoją; jie norį būti atviri. Spalio 29 d., kai taryba sprendė tik dėl pareigybės sukūrimo, Miglāns, Dubkēvičs ir Varts pabrėžė, kad dėl asmens ji nesprendžia. Savo kalboje Krastiņš sakė norįs priartinti savivaldybę prie gyventojų, pasiekti, kad mažiau pinigų tektų administravimui, o daugiau gatvėms, apšvietimui ir vaikų darželiams, ir paprašė opozicijos reikalauti, kad jis laikytųsi žodžio.

Deklaracijos. Ieva Roze posėdyje nurodė, kad Krastiņio pareigūno deklaracijose per pastaruosius trejus metus vienintele darboviete minima taryba, kad 11 tarybos ir 10 Finansų komiteto posėdžių jis dalyvavo nuotoliniu būdu, nurodydamas komandiruotę, ir kad deklaracijose kasmet yra šeimos narių dovanojimų. Tai savaime nėra pažeidimas, pridūrė Roze, tačiau pokalbiuose Krastiņš minėjo dirbantis konsultantu dar trijose įmonėse, ir tai verčia manyti, kad pajamos ir darbai nurodyti nesąžiningai. Jai buvo atsakyta, kad posėdžiai lankyti ir hibridiniu būdu dirba ir kiti tarybos nariai. Krastiņš sakė dirbantis trijuose startuoliuose energetikos ir gynybos srityse, atlyginimo juose kol kas negaunantis, o kai įmonės bus kapitalizuotos, tai atsispindės ir deklaracijose. Arnis Rozītis paklausė, ar Krastiņš meluoja gyventojams, ar Valstybinei mokesčių tarnybai (VID), nes iš deklaracijų nematyti, kad įmonės, kurias jis, kaip pasakoja, audituodavo, būtų jam mokėjusios. Krastiņš atsakė, kad nemeluoja nei gyventojams, nei VID, „bet yra savos struktūros“; perklaustas: „Tokių struktūrų neturiu.“ Kadaise jis turėjęs savo įmonę, pastaraisiais metais dirbantis startuoliuose.

Viešose VID deklaracijose už 2023–2025 m. Krastiņio atlyginimas nurodytas tik iš Adažių savivaldybės (16 048,64, 13 152,68 ir 18 211,65 euro). Komercinių bendrovių dalių ir pajamų iš įmonių jose nenurodyta, yra pareigos Carnikavos krašto plėtros asociacijoje. Fizinių asmenų dovanojimai siekia 10 000, 5000 ir 12 757,84 euro; jų deklaravimas savaime pažeidimo nerodo. Deklaracijos už 2026 m. dar nereikia teikti.

Išlaidos. Brakovska paklausė, kodėl dokumentuose nurodytos trys skirtingos metinės pavaduotojo išlaidos: 66 353, 62 378 ir 65 497 euro. Miglāns atsakė, kad jam tai nauja informacija, ir paragino duomenis patikrinti. Sutaupymą jis paaiškino taip: panaikintos dvi komitetų pirmininkų pavaduotojų pareigybės, Plėtros komiteto pirmininkui nebebus mokamas atlyginimas, nes jį pakeis pavaduotojas, ir panaikinta laisva darbo vieta Administraciniame skyriuje. Vis dėlto galutinio aiškinamojo rašto 45 569 euro sutaupyme komiteto pirmininko atlyginimas neįskaičiuotas. Dėl laisvos darbo vietos, kuri sudaro 24 189 euro šio sutaupymo, Brakovska sakė, kad ši vieta nebuvo skelbta ir darbuotojų neieškota. Miglāns atsakė, kad pareigybė keletą metų neskelbta, bet kasmet įtraukta į biudžetą, todėl jos panaikinimas duoda sutaupymą. Brakovska paprieštaravo, kad šie pinigai nebuvo išmokėti; Miglāns atsakė, kad nebuvo, bet biudžete jie yra. Aiškinamajame rašte panaikinimas grindžiamas tuo, kad funkcijas gali atlikti esami darbuotojai, bet nenurodyta, ar vieta buvo finansuojama ir kiek laiko ji buvo laisva.

Vapsvų lizdas. Brakovska paklausė Krastiņio, kaip jis bendradarbiaus su administracija ir ar neturėtų atsiprašyti jos darbuotojų už spalio 29 d. pasakytus žodžius. Krastiņš atsakė, kad palyginimas buvo apie „esamą politinę kliką“, kuri tiesiogiai veikia administraciją ir duoda jai užduotis; kaip pavyzdžius jis paminėjo administracijos direktorių ir savivaldybės bendrovių vadovybę. Darbuotojai, pasak jo, neturėtų bijoti klysti ir turėtų gauti atlygį už iniciatyvą. Atsiprašymo jis nepareiškė.

Iki lapkričio 5 d. ryto Krastiņio atsakymo į knezins.com spalio 27 d. žurnalistinius klausimus nėra.

Rugpjūčio 20 d. taryba 8:4:3 nusprendė pradėti tarnybinį patikrinimą, kurio objektas – administracijos direktorius Guntis Porietis, ir nušalinti jį patikrinimo laikotarpiui, „bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams“. Į komisiją kviestinas prisiekęs advokatas. Tam numatyta iki 50 820 eurų (42 000 eurų be PVM). Patikrinimo reikalavo tarybos nariai Krastiņš, Leja, Varts ir Sprūde. Patikrinimo rezultatas viešai nežinomas. Trys mėnesiai skaičiuojami nuo potvarkio įsigaliojimo dienos, taigi baigiasi apie lapkričio 20 d. Tikslios potvarkio datos knezins.com nenustatė.

Papildyta 2026 m. lapkričio 5 d. Lapkričio 4 d. neeilinio posėdžio uždaroje dalyje taryba svarstė tarnybinį administracijos direktoriaus veiksmų patikrinimą (pranešė Rita Sūna, Ainārs Grikmanis ir Elīna Klindžāne). Darbotvarkėje skubumas grindžiamas tuo, kad „iš pirmo žvilgsnio nustatyti darbuotojo pažeidimai“ ir reikia laikytis Darbo įstatymo terminų. Patikrinimo turinys ir galimas sprendimas nėra vieši. Atviroje posėdžio dalyje Krastiņš rėmėsi ataskaita ir kaip pavyzdį paminėjo šildymo sutartį, kuri, pasak jo, sudaryta dešimčiai metų po to, kai laiku nepaskelbtas pirkimas, ir milijonus euro gyventojų sumokėtų perdavimo išlaidų. knezins.com ataskaitos nematė, todėl šių teiginių patikrinti negali. Porietiui knezins.com klausimų dar nesiuntė.

Nuo balandžio Centrinės administracijos vertinimo darbo grupei vadovavo Krastiņš. Spalio 2 d. taryba 8:6 pritarė jo pasiūlymui tęsti reorganizaciją. Protokole užfiksuota, kad Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos pavaduotoja Rita Sūna nurodė: pasiūlymas iš esmės skiriasi nuo suderinto sprendimo projekto, nėra suderintas su administracija, o jo teikimas be nustatyto derinimo gali paveikti sprendimo teisėtumą. Krastiņš posėdyje sakė, kad prie pasiūlymo dirbo kartu su laikinai einančia administracijos direktoriaus pareigas ir teisininkais.

Rugsėjo pabaigoje po audito buvo atšauktas SIA „Ādažu ūdens“ valdybos narys.

Leja. Tarybos nario Jānio Lejos žmona Sabīna Leja yra vienintelė SIA „Nēģītis“ savininkė. Ši bendrovė išlaiko privačią ikimokyklinę įstaigą „Nēģītis“ Carnikavoje, kuri gauna savivaldybės bendrąjį finansavimą. Valstybinės mokesčių tarnybos (VID) deklaracijose Leja nurodė pajamas iš SIA „Nēģītis“: 22 000 eurų 2024 m. ir 24 000 eurų 2025 m. Pagal Maisto ir veterinarijos tarnybos registrą maistą įstaigai „Nēģītis“ tiekia SIA „ESTA B“, kuri priklauso Jāniui ir Sabīnai Lejoms.

Leja balsavo „už“ sprendimuose dėl bendrojo finansavimo privačioms ikimokyklinėms įstaigoms (2025 m. sausio 30 d.: 469 eurai per mėnesį už vaiką; 2026 m. sausio 29 d.: 510 eurų) ir interesų konflikto nedeklaravo. Abu sprendimai priimti vienbalsiai.

Brakovska. 2025 m. sausio 30 d. dėl to paties bendrojo finansavimo sprendimo kaip LRA tarybos narė balsavo ir Brakovska. Tuo metu ji kaip samdoma vadovė vadovavo privačios ikimokyklinės įstaigos „Patnis“ Adažių filialui. Įmonių registro atviruosiuose duomenyse ji nenurodyta nei kaip „Patnis“ bendrovių dalyvė, nei kaip pareigūnė. Ji pabrėžia, kad, skirtingai nei Leja, ji neturėjo tiesioginio turtinio intereso, susijusio su bendruoju finansavimu. Brakovska knezins.com atsakė, kad privačių ikimokyklinių įstaigų bendrasis finansavimas yra įstatymu nustatyta savivaldybės pareiga, jei ji negali užtikrinti vaikui vietos savo ikimokyklinėje įstaigoje, ir kad dydis apskaičiuojamas pagal Ministrų kabineto nustatytą metodiką: „Tarybos nariai šios sumos nenustato savo nuožiūra.“ Todėl ji mano, kad vien iš to, jog ji vadovavo privačiai ikimokyklinei įstaigai, negalima daryti išvados apie interesų konfliktą. Privačių bendrojo ugdymo mokyklų bendrąjį finansavimą ji vadina savanoriška savivaldybės iniciatyva. Ji pridūrė, kad 2025 m. sprendimas apėmė ir vaikų priežiūros paslaugas, kurių finansavimas nėra privalomas. Tas pats argumentas dėl privalomo bendrojo finansavimo taikytinas ir Lejos balsavimams dėl ikimokyklinių įstaigų.

Dāvidsone. 2026 m. sausio 29 d. dėl bendrojo finansavimo privačioms bendrojo ugdymo mokykloms balsavo LRA tarybos narė Kerola Dāvidsone, kuri yra asociacijos „Ādažu Brīvā Valdorfa skola“ pareigūnė ir 2025 m. ten gavo atlygį (VID deklaracija). Interesų konflikto ji nedeklaravo. knezins.com paprašė savivaldybės informacijos, ar ši mokykla gauna Adažių bendrąjį finansavimą; atsakymas laukiamas iki lapkričio 10 d. Spalio 7 d. Švietimo komiteto debatuose buvo kalbama apie jos galimas interesų konflikto rizikas. Lapkričio 2 d. knezins.com išsiuntė Dāvidsonei klausimus dėl šio balsavimo. Papildyta 2026 m. lapkričio 5 d. Dāvidsone atsakė lapkričio 4 d.: sprendimas Nr. 32 priimtas remiantis 2023 m. privalomosiomis taisyklėmis Nr. 28/2023, todėl jam taikoma įstatymo 11 straipsnio 6 dalis, pagal kurią apribojimai netaikomi tarybos nariams, dalyvaujantiems priimant išorinius teisės aktus. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkte ši norma skamba taip: „priimant išorinius teisės aktus ar politinius sprendimus“. Į klausimus, ar Valdorfo mokykla gauna bendrąjį finansavimą, ir apie spalio 7 d. debatus šiame atsakyme ji neatsakė; terminas – lapkričio 9 d.

Palyginimui: sausio 29 d. posėdyje tarybos narys Jānis Vaivads (LZP) raštu atsisakė balsuoti dėl vieno klausimo „dėl galimo interesų konflikto“. Tai rodo, kad atsisakymas balsuoti dėl interesų konflikto šioje taryboje yra praktikuojamas.

Ar bendras sprendimas dėl tarifo visoms privačioms įstaigoms yra interesų konfliktas įstatymo prasme, vertina Korupcijos prevencijos ir kovos su ja biuras (KNAB), o ne žurnalistai. Dokumentai nerodo sąsajos tarp Lejos balsavimo dėl Podniekų įstaigos vadovo (vienintelis balsas „prieš“) ir jo šeimos bendrovių. Savo balsavimą jis rugsėjo 11 d. paaiškino Latvijos radijui. Jo balsas nebuvo lemiamas.

Spalio 27 d. knezins.com išsiuntė Lejai žurnalistinius klausimus su atsakymo terminu lapkričio 3 d. Iki paskelbimo atsakymas nebuvo gautas.

• Lapkričio 3 d. – žurnalistinių klausimų terminas pasibaigė. Iki lapkričio 5 d. ryto savivaldybės, Krastiņio ir Lejos atsakymų nėra.
• Lapkričio 9 d. – Dāvidsonės atsakymo į likusius klausimus terminas.
• Lapkričio 10 d. – savivaldybės atsakymas į knezins.com prašymą pateikti informaciją apie privačių įstaigų finansavimą.
• ~lapkričio 20 d. – baigiasi maksimalus administracijos direktoriaus nušalinimo terminas.
• Spalio 29 d. ir lapkričio 4 d. posėdžių protokolai – knezins.com jų dar nematė.
• 2027 m. sausio 18 d. – Valstybinės darbo inspekcijos sprendimo terminas.

Dokumentai rodo, kaip taryba sprendė. Kodėl ji taip sprendė, iš dalies paaiškinta posėdžiuose, bet į daugumą rašytinių klausimų atsakymų dar nėra. Kai jie bus gauti, straipsnį papildysime.