Ir tada paaiškėjo

Rusakalbiame internete galima rasti anekdotą apie Sovietų Sąjungos vadovus. Jo autorius nežinomas, o kai kurias datas jis supainioja. Štai jis mūsų atpasakojimu — su teisingais faktais.

Kai 1924 m. mirė Leninas, paaiškėjo, kad antrasis žmogus partijoje, draugas Trockis, yra frakcininkas. Stalinas kartu su Zinovjevu ir Kamenevu jį nustūmė į šalį. Tada paaiškėjo, kad opozicija yra ir Zinovjevas su Kamenevu, ir 1927 m. Stalinas kartu su Bucharinu išmetė juos iš partijos drauge su Trockiu. 1929 m. Trockis buvo ištremtas iš SSRS.

Netrukus paaiškėjo, kad Zinovjevas ir Kamenevas yra ne tik opozicija, bet ir priešai. 1936 m. jie buvo sušaudyti; NKVD tuo metu vadovavo Genrichas Jagoda. 1938 m. Bucharinas ir pats Jagoda sėdėjo viename kaltinamųjų suole — jau Ježovo rankose. 1940 m. Ježovas buvo sušaudytas, nes paaiškėjo, kad ir jis yra išdavikas. Jo vietą jau buvo užėmęs Berija.

Po Stalino mirties paaiškėjo, kad išdavikas yra Berija. Chruščiovas, padedamas maršalo Žukovo, jį suėmė, o gruodį Berija buvo sušaudytas. 1956 m. paaiškėjo, kad pats Stalinas sukūrė asmenybės kultą ir baudė nekaltus. 1957 m. paaiškėjo, kad antipartinė grupė — tai Molotovas, Malenkovas, Kaganovičius „ir prie jų prisijungęs Šepilovas“. Žukovas tuomet padėjo Chruščiovui. Po keturių mėnesių paaiškėjo, kad Žukovas yra „politiškai nepajėgus“ ir „linkęs į avantiūrizmą“. 1961 m. Stalinas buvo išneštas iš mauzoliejaus.

1964 m. Brežnevas išsiuntė Chruščiovą į pensiją, ir netrukus paaiškėjo, kad Chruščiovas buvo „voliuntaristas“. Po Brežnevo mirties paaiškėjo, kad jo valdymas buvo „sąstingis“. Apie Andropovą ir Černenką nieko nespėjo paaiškėti. Tada atėjo Gorbačiovas, ir paaiškėjo, kad priešai buvo visi. Paskui SSRS žlugo, ir daugeliui paaiškėjo, kad išdavikas yra Gorbačiovas.

Anekdotas visus „paaiškėjo“ sumeta į vieną krūvą, ir tai nėra visai sąžininga. 1956 m. tai, kas paaiškėjo apie Staliną, buvo tiesa: jo aukos buvo tikros. Anekdoto esmė kita. Rusijoje tiesa apie valdovą ateina tik tada, kai jis nebegali nieko nubausti.

Tada atėjo Jelcinas. 1999 m. gruodžio 31 d. jis per televiziją pasakė: „Šiandien, paskutinę išeinančio šimtmečio dieną, aš atsistatydinu“. Savo pareigas jis perdavė ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui.

Ir šįkart apie išėjusįjį nepaaiškėjo nieko — tai buvo užtikrinta raštu. Tą pačią dieną vienu iš pirmųjų savo dekretų Putinas nustatė, kad prezidentas, nustojęs vykdyti savo įgaliojimus, turi neliečiamybę: jo negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, sulaikyti, suimti, apieškoti ar apklausti. Pirmąją dieną naujasis valdovas savo parašu garantavo, kad apie senąjį nieko nepaaiškės.

„Paaiškėjo“ tik apie pačią epochą. Devyniasdešimtieji tapo nestabilumo laiku, kurio fone Putino metai atrodė kaip tvarka. 2011 m. prezidentas Dmitrijus Medvedevas, atsakydamas partijos aktyvistui, pakartojo jo žodžius apie „laukinius 90-uosius“.

Medvedevas buvo Kremliuje todėl, kad Putinui nebuvo leidžiama eiti prezidento pareigų trečią kadenciją iš eilės. 2011 m. rugsėjo 24 d. „Vieningosios Rusijos“ suvažiavime paaiškėjo, kad jis tik saugojo vietą Putinui. Putinas pasakė: „…susitarimas dėl to, ką daryti, kuo užsiimti ateityje, tarp mūsų pasiektas seniai, jau prieš kelerius metus“. Medvedevas pats pasiūlė Putino kandidatūrą.

2017 m. kovo 2 d. Aleksejaus Navalno Kovos su korupcija fondas paskelbė filmą „Jis jums ne Dimonas“ apie turtą, kurį fondas sieja su Medvedevu. Kovo 26 d. visoje šalyje į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių; vien Maskvoje sulaikyta daugiau nei tūkstantis. Medvedevas atsakė balandžio 4 d., neminėdamas nei filmo, nei Navalno: viskas esą daroma „pagal kompoto principą“ — „ima visokias drumzles, renka visokias nesąmones“. 2021 m. birželio 9 d. Maskvos miesto teismas pripažino fondą ekstremistine organizacija.

2022 m. birželio 7 d. Medvedevas, tuo metu jau Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas, parašė: „Aš jų nekenčiu. Jie — išperos ir išsigimėliai. Jie nori mirties mums, Rusijai“. Kas yra „jie“, jis neparašė.

Sovietiniame anekdote išdavikas visada būdavo viršuje: antrasis žmogus, ankstesnis vadovas. Putino Rusijoje išdavikų ieškoma apačioje.

2014 m. kovo 18 d., sakydamas kalbą apie Krymo aneksiją, Putinas klausė, ką Vakarų politikai turi omenyje, grasindami Rusijai vidaus problemomis — ar jie kalba apie „kažkokios penktosios kolonos — įvairiausių ‚nacionalinių išdavikų‘ — veiksmus“. 2022 m. kovo 16 d., praėjus trims savaitėms po invazijos į Ukrainą, jis pasakė, kad tauta „visada sugebės atskirti tikrus patriotus nuo padugnių ir išdavikų ir tiesiog išspjaus juos kaip netyčia į burną įskridusį mašalą“. 2026 m. spalį „užsienio agentų“ registre yra daugiau nei 1270 įrašų.

Viršuje „paaiškėja“ rečiau. Du atvejai rodo, kaip tai vyksta.

2023 m. birželio 24 d., „Wagner“ grupuotės maišto dieną, Putinas pasakė: „Tai, su kuo susidūrėme, yra būtent išdavystė“. Ir: „Tai smūgis į nugarą mūsų šaliai ir mūsų tautai“. Jevgenijaus Prigožino jis neįvardijo. Rugpjūčio 23 d. Tverės srityje sudužo lėktuvas, kurio keleivių sąraše buvo Prigožinas. Kitą dieną Putinas pavadino jį „talentingu žmogumi“, kuris gyvenime padarė „rimtų klaidų“. Spalį, remdamasis Tyrimų komiteto vadovu, jis pasakė, kad žuvusiųjų kūnuose rasta rankinių granatų fragmentų ir kad „išorinio poveikio lėktuvui nebuvo“.

2024 m. balandį paaiškėjo, kad Gynybos ministerijoje vagiama. Balandžio 23 d. sulaikytas viceministras Timuras Ivanovas, kaltinamas kyšio ėmimu; gegužę — dar keli generolai. 2025 m. liepą Ivanovui skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė už turto pasisavinimą ir pinigų plovimą; kyšio bylą teismas pradėjo nagrinėti 2026 m. balandį. Apie patį ministrą Sergejų Šoigu nieko nepaaiškėjo. 2024 m. gegužės 12 d. jis buvo paskirtas Saugumo Tarybos sekretoriumi.

O Gorbačiovas, kuriuo anekdotas baigiasi, mirė 2022 m. rugpjūčio 30 d. Rugsėjo 1 d. Putinas padėjo gėlių ligoninėje, bet į laidotuves rugsėjo 3 d. neatvyko. Jo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas paaiškino, kad to „neleis prezidento darbo grafikas“.

Anekdoto taisyklė paprasta: tiesa apie valdovą paaiškėja tik jam išėjus. Kas ją sako jo valdymo metais, tas Rusijoje vadinamas kitaip — užsienio agentu, ekstremistu, išdaviku.

Mūsų tyrime „Vai Krievijas impērija brūk? Viņi brīdināja. Neviens no viņiem nav dzīvs” (latviškai) pristatomi keturi žmonės, kurie tai pasakė laiku.

1995 m. Džocharas Dudajevas sakė, kad Rusija yra „Kartagina, kuri turi būti sugriauta“, — arba ji turi tapti valstybe, „besilaikančia įstatymų ir teisių“, arba išnykti iš istorijos žemėlapio. Jis žuvo 1996 m., dar valdant Jelcinui, — pagal labiausiai paplitusią versiją, nuo Rusijos raketos smūgio.

2004 m. Anna Politkovskaja rašė, kad Putinas „nesugebėjo nužudyti savyje sovietinio KGB pulkininko leitenanto“. Ji buvo nušauta 2006 m. spalio 7 d., Putino gimtadienį.

2015 m. sausio 31 d. Borisas Nemcovas rašė: „Tiesa ta, kad Putinas — tai karas ir krizė“. Jis buvo nušautas po mėnesio, vasario 27 d., ant tilto prie Kremliaus.

Dokumentiniame filme „Navalnas“ (2022) Aleksejaus Navalno buvo paklausta, kokią žinią jis paliktų, jei būtų nužudytas. Jis atsakė: „Nepasiduokite, nereikia, negalima pasiduoti. Jei tai įvyko, vadinasi, šiuo metu esame nepaprastai stiprūs, jei jau jie nusprendė mane nužudyti“. Jis mirė 2024 m. vasario 16 d. kalėjime už poliarinio rato.

Politkovskajos ir Nemcovo nužudymų užsakovai nėra teisti, o Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad Rusija jų rimtai neieškojo. Dėl Navalno mirties penkių Europos valstybių vyriausybės įsitikinusios, kad jis buvo nunuodytas; Rusijos Tyrimų komitetas atsisakė pradėti baudžiamąją bylą.

Sovietų Sąjungoje „paaiškėjo“ ateidavo po valdovo. Putino Rusijoje tas, kurio dėka „paaiškėja“ laiku, valdovo nepergyvena.

Putinas gimė 1952 m. spalio 7 d. Šį mėnesį jam sukako 74-eri. Jo kadencija baigiasi 2030 m. gegužę, o 2020 m. Konstitucijos pataisos leidžia jam kandidatuoti dar kartą — kadencijai, kuri baigtųsi 2036 m. Tada jam bus 83-eji. Pasitraukęs iš pareigų, jis turi teisę į neliečiamybę, dabar įrašytą pačioje Konstitucijoje (92.1 straipsnis), — panašią į tą, kurią jis 1999 m., pirmąją savo dieną, suteikė Jelcinui.

Iš išorės sistema atrodo stabili. 2026 m. rugsėjo Valstybės Dūmos rinkimuose „Vieningoji Rusija“ laimėjo 349 iš 450 vietų.

Toliau — redakcijos vertinimas ir prognozė, o ne faktai.

Tokia valdžia negali pati savęs perduoti. Keli nauji Sovietų Sąjungos vadovai savo valdžią pateisino tuo, kas „paaiškėjo“ apie ankstesnįjį. Putinas šį ciklą sustabdė dekretu ir Konstitucija — bet tik savo gyvenimo laikui. Kai jo nebebus, kažkam vėl teks pasakyti, kas paaiškėjo. Ir tada teks atsakyti ir į klausimą, kodėl buvo nužudyti tie, kurie tai pasakė laiku.

Čia ir prasideda imperijos pabaiga. Ne Rusijos, o imperijos — valstybės, kuri jėga laiko savo kaimynus ir kitas tautas.

Mūsų prognozė.

1. Rusija kaip valstybė ir tauta išliks. Iš analitikų, kuriuos citavome savo tyrime, tik Janusz Bugajski numato, kad Rusijos Federacija artimiausiais metais subyrės. Mes nematome pagrindo prognozuoti, kad taip įvyks.
2. Imperijos pabaigos pradžia yra įpėdinystės momentas — greičiausiai tarp 2030 ir 2036 m. arba anksčiau, jei Putinas pasitrauks greičiau.
3. Pati pabaiga užtruks ilgus metus, o ne dienas. Nuo Brežnevo mirties iki savo pabaigos SSRS gyvavo devynerius metus, o nuo Gorbačiovo atėjimo į valdžią — mažiau nei septynerius. Jei Rusija eis panašiu keliu, imperija, kokią pažįstame šiandien, iki XXI a. penktojo dešimtmečio vidurio nebeegzistuos.

1969 m. Andrejus Amalrikas klausė, ar Sovietų Sąjunga išgyvens iki 1984-ųjų. Baigtį jis atspėjo, o laiką — ne. Mes taip pat galime suklysti dėl laiko.

Paskutinė anekdoto eilutė dar neparašyta. Žinoma tik jos pradžia: „Kai Putino nebeliko, paaiškėjo…“